Vokiečiai su klimato kaita kovoja iš savo balkonų

Vokietijos Federalinės tinklų agentūros, Vokietijos reguliavimo institucijos, duomenimis, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius šalyje buvo įrengta 9 gigavatų fotovoltinės galios, t. y. saulės energijos, kurią pagamina viena sistema.

Vokiečiai su klimato kaita kovoja iš savo balkonųNYT naujienų tarnyba
2024 m. liepos 10 d. Heiko Billenas savo namuose Diuseldorfe, Vokietijoje, montuoja saulės bateriją. Žmonės visoje Vokietijoje montuojasi lengvas saulės baterijas, kurioms nereikia nei elektriko, nei sunkių įrankių.
Berlynas: Berlyno tvarumo mugėje Waltraud Berg akį patraukė naujas įtaisas – saulės baterija, pakankamai maža, kad ją būtų galima lengvai sumontuoti balkono šone ir prijungti prie sieninio kištukinio lizdo, kad saulės energija būtų tiekiama tiesiai į namus.

„Buvau be galo sužavėta sužinojusi, kad toks dalykas apskritai egzistuoja, kad galima pačiam pasigaminti energijos ir būti labiau nepriklausomam“, – sakė pensininkė Berg, kuri savo bute Berlyne, į pietų pusę esančiame balkone, pati įsirengė keletą plokščių.

Kiekviena iš lengvų plokščių gamina tik tiek elektros energijos, kad jos užtektų nešiojamajam kompiuteriui įkrauti arba nedideliam šaldytuvui įjungti. Tačiau visoje Vokietijoje jos skatina tylią pertvarką, nes žmonėms nereikia didelių investicijų, ieškoti elektriko ar naudoti sunkių įrankių, o žalioji revoliucija tampa jų rankose.

„Nereikia nieko gręžti ar kalti, – sakė Bergas. „Jūs tiesiog pakabinsite juos balkone kaip šlapius skalbinius Italijoje.“

Visoje Vokietijoje jau įrengta daugiau kaip 500 000 tokių sistemų, o nauji įstatymai, kuriais sušvelnintos saulės baterijų įrengimo taisyklės, prisidėjo prie jų naudojimo bumo. Per pirmąjį šių metų pusmetį šalyje buvo įrengta 9 gigavatvalandės fotovoltinės galios – tiek saulės energijos, kiek sistema pagamina, remdamasi Vokietijos federalinės tinklų agentūros, kuri yra Vokietijos reguliavimo institucija, duomenimis.
Vokiečiai su klimato kaita kovoja iš savo balkonų
NYT naujienų tarnyba
2024 m. liepos 10 d. Hildene, Vokietijoje, bendrovės „Solago“, prekiaujančios saulės baterijomis ant stogų ir jų įkraunamomis versijomis, darbuotojai. Diuseldorfo priemiestyje nedidelėje parduotuvėlėje atidaryta „Solago“ nuo to laiko išaugo ir užpildė sandėlį, kurio dydis prilygsta maždaug Manheteno kvartalui.
„Mes stebime nuolatinį saulės energijos įrenginių skaičiaus augimą, – sakė agentūros prezidentas Klausas Miuleris (Klaus Müller). „Palyginti su 2023 m. pabaigoje buvusiu bendru pajėgumu, saulės energijos įrenginių buvo pridėta beveik 10 proc. daugiau. Iš jų du trečdaliai buvo įrengti ant pastatų, o tai apima ir balkonų sistemas“.

Siekdama atsisakyti priklausomybės nuo rusiškų gamtinių dujų, Europos Sąjunga siekia iki 2030 m. keturis kartus padidinti fotovoltinių šaltinių gaminamos energijos kiekį – iki 600 gigavatų. Vokietija iki tų pačių metų siekia pasiekti trečdalį šio kiekio. Pasak „Rystad Energy“, šiais metais Vokietijoje bus sukurta daugiau saulės energijos pajėgumų nei bet kurioje kitoje Europos šalyje.

Dalį Vokietijoje parduodamų saulės energijos plokščių gamina Europos bendrovės, tačiau didžioji dalis jų gaminama Kinijoje, kuri dominuoja pasaulinėje pramonėje ir gali tiekti saulės energijos plokštes vis mažesnėmis sąnaudomis, sakė „Rystad Energy“ analitikas Nicholas Lua.

„Mažos apimties plokštės pasinaudojo ta pačia masto ekonomija, kurią turi Kinijos saulės energijos gamybos sistema“, – sakė jis.

2000-ųjų pradžioje Vokietija skatino žmones ant namų stogų įsirengti saulės baterijas, mokėdama jiems išmokas, vadinamuosius supirkimo tarifus, už į tinklą siunčiamą energiją. Tačiau pastaraisiais metais šie tarifai tapo mažiau pelningi, todėl tokios didelio masto investicijos tapo mažiau patrauklios.

Vadinamosiose „plug-in“ sistemose plokščių generuojama nuolatinė srovė nukreipiama į keitiklį, kuris ją paverčia kintamąja srove. Tuomet jas galima prijungti prie įprasto sieninio lizdo ir tiekti energiją į namus.

Janikas Noldenas, kartu su dviem draugais įkūręs Vokietijos startuolį „Solago“, kuris parduoda saulės kolektorius ant stogo ir prijungimo versijas, teigė, kad dauguma jo klientų norėjo patys įsirengti kolektorius.

Dauguma jo parduodamų plokščių yra pagamintos Kinijoje, kuri gamina kokybiškesnes ir pigesnes plokštes nei bet kas, kas gaminama Europoje. „Jei mano klientai reikalautų Europoje pagamintų plokščių, aš jų turėčiau“, – sakė jis. „Bet taip nėra.“

Atsižvelgdamas į savamokslių naudotojų klausimus, Noldenas pradėjo internete skelbti vaizdo įrašus, kuriuose aiškinama, kaip plokštės veikia, kaip jas planuoti, įrengti ir optimizuoti. „Pasidaryk pats – tai ateitis“, – sakė jis. „Žmonės nori kuo daugiau padaryti patys.“
Vokiečiai su klimato kaita kovoja iš savo balkonų
NYT naujienų tarnyba
Saulės baterijos ant balkonų Diuseldorfo (Vokietija) rajone 2024 m. liepos 10 d. Visoje Vokietijoje kiemuose ir ant balkonų turėklų atsiranda saulės baterijų, kurias galima prijungti prie elektros tinklo, o tai skatina palankios kainos ir laisvesnės taisyklės.
Diuseldorfo priemiestyje (Vokietija) nedidelėje parduotuvėje atidaryta bendrovė nuo to laiko išaugo ir užpildė maždaug Niujorko kvartalo dydžio sandėlį, kuriame dirba 50 darbuotojų, padedančių gabenti aštuonių sunkvežimių siuntas per visą šalį ir į kaimyninę Austriją.

Kitur Europoje įkraunamos saulės baterijos populiarios Nyderlanduose, o Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje susidomėjimas jomis auga iš dalies dėl nuolat mažėjančių kainų.

Vokietijoje atskiros prie elektros tinklo jungiamos plokštės didelėse parduotuvėse parduodamos vos už 200 eurų (apie 217 JAV dolerių). Visus komplektus, įskaitant tvirtinimo įtaisus, inverterį ir kabelius, galima įsigyti už maždaug dvigubai didesnę kainą.

Elektros kainos Vokietijoje šoktelėjo Rusijai įsiveržus į Ukrainą ir dabar yra maždaug 25 euro centai už kilovatvalandę. Tačiau jos tebėra vienos didžiausių Europoje.

Prie patrauklumo Vokietijoje prisideda ir neseniai priimti įstatymai, kurie veiksmingai neleidžia nuomotojams ir kooperatyvų valdyboms blokuoti saulės kolektorių įrengimo ir panaikina kai kuriuos sudėtingesnius registracijos reikalavimus.

Dėl šių pokyčių asmeninės saulės energijos sistemos įrengimo idėja tapo patraukli platesniam vartotojų ratui.

„Matome daugiau įvairovės, daugiau vyresnio amžiaus žmonių ir moterų“, – sakė Kristianas Ofenheusle, įkūręs ir vadovaujantis įmonei ‚EmpowerSource‘, skatinančiai naudoti nedidelės apimties saulės energiją. Pasak jo, vis didesnę vartotojų grupę sudaro jauni žmonės, turintys šeimas ir besirūpinantys klimato kaita.

„Jie sako, kad nori prisidėti“, – sakė Ofenheusle. „Net jei per metus sutaupoma mažiau nei 100 eurų, jie mielai tai priima, nes tai skirta kitai kartai.“

Neseniai pradėtos naudoti nedidelės baterijos, leidžiančios vartotojams kaupti piko valandomis pagamintą elektros energiją, kad ją būtų galima naudoti vakare arba per naktį.

Programėlės leidžia naudotojams patikrinti, kiek elektros energijos jie pagamina bet kuriuo metu. Kai kuriems tai tapo tokia pat priklausomybe kaip socialinė žiniasklaida ar vaizdo žaidimas, sukelianti draugišką kaimynų konkurenciją, bet ir žadinanti apetitą dar labiau taupyti.

Kai Thomas Loschas pirmą kartą išgirdo apie kaimyno saulės energijos įrenginį – kelias prijungiamas plokštes, sujungtas su išmaniaisiais skaitikliais, kurie leidžia kaimynui optimizuoti elektros energijos vartojimą – jis pasišaipė iš šios idėjos.

Tačiau jį užvaldė smalsumas ir prieš du mėnesius jis nusipirko savo prijungiamų plokščių rinkinį, kurį pasistatė ant garažo stogo. Dabar kiekvieną rytą jis pirmiausia atsidaro programėlę ir patikrina, kiek elektros energijos pagaminama.

„Dabar esu visiškai priklausomas nuo to, kaip galiu gaminti energiją iš saulės“, – sakė jis. „Tai tapo tarsi narkotikas“.

Šis reiškinys nėra neįprastas, sakė Noldenas. Daugelis jo klientų, įsigijusių mažesnius „plug-and-play“ rinkinius, galiausiai grįžta ir užsisako visą stogo sistemą.

Praėjus vos dviem mėnesiams, kai jo garaže buvo sumontuota mažesnė sistema, Loschas sakė, kad jau svarsto apie galimybes, ką galėtų maitinti įrengus visą stogo sistemą, pavyzdžiui, elektromobilį su didesne baterija.

Jo sistema dieną jau gamina pakankamai energijos, kad viršutiniame namo aukšte esančiuose miegamuosiuose veiktų nešiojamieji oro kondicionieriai. Tačiau, be to, kad taupo finansiškai, jis sakė jaučiantis pasitenkinimą, kad imasi veiksmų mažinti savo anglies dioksido pėdsaką.

„Tai nereiškia, kad aš gelbėju pasaulį, bet aš darau savo darbą“, – sakė jis. „Tai geras jausmas.“

The Economic Times